DI vis dažniau naudojamas Lietuvos darbuotojų kasdienybėje, tačiau jo galimybės išnaudojamos nepakankamai. „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai jį dažniausiai pasitelkia informacijos paieškai, tekstams ir idėjoms kurti, o sudėtingesnes užduotis patiki retai. Ekspertų teigimu, trūksta gebėjimo geriau išnaudoti DI galimybes.

Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, DI įrankius kasdien darbe naudoja 15,3 proc. Lietuvos respondentų, dar 25,8 proc. – kelis kartus per savaitę. Vis dėlto beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) apklaustųjų teigia DI darbo reikmėms niekada nenaudoję.

„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, šie skaičiai rodo, kad DI integracija į kasdienius darbo procesus dar tik įsibėgėja. Nors technologija daugeliui jau pažįstama, ji vis dar dažniau pasitelkiama atskiroms užduotims atlikti, o ne sistemingai darbo procesams optimizuoti.

DI patikime paprastesnes užduotis

Tyrimas atskleidė, kad populiariausias DI panaudojimo būdas Lietuvoje – informacijos paieška. Šiam tikslui technologiją pasitelkia 52,1 proc. respondentų, 37,6 proc. ją naudoja tekstams rašyti ar redaguoti, o 35,2 proc. – naujoms idėjoms generuoti.

Gerokai rečiau DI išnaudojamas sudėtingesnėms užduotims: duomenų analizei ar ataskaitoms rengti jį pasitelkia 19,8 proc. apklaustųjų, o darbo procesams automatizuoti – vos 14,4 proc.

„Šiandien daugelis darbuotojų jau žino, kad DI gali per kelias sekundes parengti laiško juodraštį ar apibendrinti informaciją. Tačiau tai – tik nedidelė technologijos potencialo dalis. Didžiausias produktyvumo pokytis įvyksta tuomet, kai DI ne tik padeda greičiau atlikti vieną užduotį, bet ir leidžia iš esmės pakeisti pasikartojančių darbų eigą“, – aiškina E. Tamelytė.

Anot jos, pavyzdžiui, užuot kaskart prašius DI apibendrinti atskirą dokumentą, galima sukurti nuoseklų procesą, kuriame informacija surenkama, susisteminama ir parengiama tolesnei analizei. Taip darbuotojui lieka daugiau laiko sprendimams, kuriems būtinas žmogiškasis vertinimas.

Laiko sutaupome mažiau nei kaimynai

Ribotas DI galimybių išnaudojimas atsispindi ir vertinant, kiek darbo laiko ši technologija padeda sutaupyti. Apklausos duomenimis, 13,1 proc. lietuvių naudodamiesi DI laiko apskritai nesutaupo, o dar 68,7 proc. per savaitę sutaupo ne daugiau kaip dvi valandas.

Tuo metu bent tris valandas per savaitę sutaupo 18,2 proc. Lietuvos respondentų. Latvijoje šis rodiklis siekia 29,6 proc., Estijoje – 24,6 proc.

Pasak E. Tamelytės, vertinant DI naudą svarbu atskirti greičiau atliekamas užduotis nuo realaus produktyvumo augimo. Vien tai, kad DI per minutę sugeneruoja tekstą, dar nereiškia, kad visas darbo procesas tapo efektyvesnis.

„Jeigu darbuotojas sutaupo penkias minutes rengdamas laišką, tačiau tiek pat laiko praleidžia tikrindamas ir taisydamas DI pateiktą informaciją, apčiuopiamos naudos gali ir nelikti. Todėl svarbu vertinti ne vien technologijos veikimo greitį, bet ir galutinį rezultatą – kiek laiko, įvertinus visas užduoties dalis, iš tiesų pavyko sutaupyti“, – pastebi ekspertė.

Jos teigimu, didesnę naudą galima pasiekti identifikavus reguliariai pasikartojančius darbus, kuriuose pasitelkus DI būtų galima sutaupyti ne pavienes minutes, o reikšmingą kiekį valandų per savaitę.

Didžiausia DI nauda slypi kitur

Nors dirbtinio intelekto nauda dažniausiai vertinama pagal tai, kiek laiko jis padeda sutaupyti, ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – kiek kasdienių sprendimų technologijos gali priimti už žmogų. Būtent šia kryptimi DI vis sparčiau žengia iš kompiuterių ekranų į išmaniuosius telefonus ir kitus išmaniuosius įrenginius.

„Šiandien apie DI vis dar dažniausiai galvojame kaip apie įrankį, kuriam turime suformuluoti užduotį, kad gautume norimą rezultatą. Tačiau šį technologija vystoma kita kryptimi – link sprendimų, kurie geba atpažinti situaciją, prisitaikyti prie žmogaus poreikių ir veiksmus atlikti savarankiškai. Tikroji DI vertė atsiskleidžia tuomet, kai nebereikia nuolat galvoti, kaip technologiją panaudoti, nes ji natūraliai įsilieja į mūsų kasdienybę“, – sako E. Tamelytė.

Tokio DI pritaikymo nereikia ieškoti toli – jis jau persikėlė ir į darbą, ir į kasdienį gyvenimą. „Galaxy AI“ išmaniuosiuose telefonuose gali padėti apibendrinti susitikimus, susisteminti užrašus ar išversti pokalbį, o namuose išmanieji šaldytuvai prisideda prie patogesnio maisto atsargų ir energijos sąnaudų valdymo.

Pasak E. Tamelytės, šie pavyzdžiai iliustruoja svarbų pokytį – DI nauda nebūtinai turi būti matuojama vien sutaupytomis minutėmis. Ne mažiau reikšminga tai, kad technologija sumažina žmogui tenkančių smulkių sprendimų skaičių ir leidžia daugiau dėmesio skirti svarbesnėms veikloms.

„Per dieną priimame daugybę nedidelių sprendimų, kurių atskirai net nepastebime, tačiau kartu jie reikalauja daug mūsų laiko ir dėmesio. Jeigu technologija gali perimti bent dalį šios naštos, jos kuriama vertė tampa gerokai platesnė nei paprastas laiko taupymas. Manau, būtent galimybė sumažinti kasdienę informacinę ir rutininių sprendimų naštą ateityje taps vienu svarbiausių kriterijų vertinant DI naudą“, – apibendrina ekspertė.

Tobulėjant dirbtiniui intelektui, rinkos ir investuotojai linksta į fizinį dirbtinį intelektą. Jis pasižymi ne tik gebėjimu apdoroti ir generuoti informaciją, bet ir savarankiškai atlikti užduotis ir veikti pasaulyje. 

Fizinį dirbtinį intelektą jau galima sutikti keliuose

Dirbtinis intelektas šiandien žengia į naują raidos etapą. Pirmąją DI pažangos bangą paskatino didieji kalbos modeliai ir generatyvinis DI, bet tobulėjant technologijoms ir mažėjant jų kaštams, viena pirmųjų plačiai komercializuotų fizinio DI sričių tapo autonominis transportas.

Viena pagrindinių šio proveržio priežasčių yra eismo saugumas. Net 94 proc. eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos, o autonominis vairavimas laikomas vienu palankiausių sprendimų mažinti avaringumą. Autonominiai automobiliai tapo savotišku fizinio DI „bandymų poligonu“, o milijardinės investicijos į automobilių sektorių finansavo technologijas, kurios vėliau tampa pagrindu kitoms fizinio DI sritims.

Ryškiausias šių technologijų pritaikymo pavyzdys šiuo metu yra robotaksi, kurių paslaugos jau teikiamos JAV ir Kinijoje, o pirmieji šių sprendimų diegimo projektai pamažu pasiekia ir Europą. „Goldman Sachs“ vertinimu, robotaksi rinkos vertė nuo kelių milijardų JAV dolerių 2025 m. galėtų išaugti iki 415 mlrd. JAV dolerių 2035 metais.

Ateityje autonominio vairavimo sprendimai gali plėstis ir į kitas transporto sritis, ypač krovinių gabenimą. Šis sektorius šiuo metu susiduria su augančiu profesionalių vairuotojų trūkumu. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, pasaulyje šiuo metu trūksta apie 3,6 mln. sunkvežimių vairuotojų, o per artimiausius penkerius metus dar 3,4 mln. dabartinių vairuotojų pasieks pensinį amžių.

Mokslinė fantastika pamažu tampa realybe

Jeigu autonominiai automobiliai yra pirmoji fizinio DI komercializacijos banga, tai didžiausi investuotojų lūkesčiai šiuo metu siejami su humanoidiniais robotais. Šios rinkos augimą skatina ne tik spartūs dirbtinio intelekto pasiekimai, bet ir demografiniai pokyčiai. Daugelyje pasaulio regionų mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, visuomenė senėja, o verslas susiduria su vis didesniu darbuotojų trūkumu ir produktyvumo iššūkiais. Dėl to humanoidiniai robotai, kuriuos matydavome tik filmuose, pamažu tampa realiu sprendimu.

Pirmieji humanoidų modeliai jau testuojami gamybos įmonėse ir logistikos centruose, o į šį sektorių pritraukiamos milijardinės investicijos bei strateginės partnerystės. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas šiandien jau nebėra, ar humanoidai taps perspektyvia technologija. Kur kas svarbiau, kaip greitai jie bus diegiami ir kurios bendrovės sugebės tapti šios rinkos lyderėmis.

Kinija šiuo metu sparčiai stiprina savo pozicijas humanoidinių robotų rinkoje. „Morgan Stanley“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį pasaulyje buvo pristatyta apie 19 tūkst. humanoidų, o net 97 proc. jų pardavimų sugeneravo Kinijos gamintojai. Prognozuojama, kad vien Kinijoje šiemet bus pristatyta apie 50 tūkst. humanoidinių robotų, palyginti su maždaug 12 tūkstančių 2025 metais.

Kada humanoidiniai robotai atsiras mūsų namuose?

Vis dėlto masiniam humanoidų paplitimui dar reikia laiko. Pasaulinėje robotikos konferencijoje Pekine bendrovės „Unitree“ vadovas teigė, kad tikrasis robotikos „ChatGPT momentas“ įvyks tuomet, kai robotas nepažįstamoje aplinkoje galės savarankiškai atlikti didžiąją dalį kasdienių užduočių, vadovaudamasis tik balso ar tekstinėmis komandomis.

Pagal optimistiškus vertinimus, toks proveržis galėtų įvykti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau konservatyvesni vertinimai kalba apie penkerių ar net dešimties metų laikotarpį. Kitaip tariant, nors humanoidai jau žengia į gamyklas ir logistikos centrus, jų plačiam pritaikymui namų ūkiuose vis dar reikalinga reikšminga technologinė pažanga.

Nepaisant to, investuotojai aktyviai ieško būsimų šios rinkos laimėtojų. Daug dėmesio sulaukia „Tesla“ ir jos humanoidinis robotas „Optimus“, kurį Elonas Muskas yra pavadinęs potencialiai svarbiausiu bendrovės produktu istorijoje. Taip pat investuotojai atidžiai stebi sparčiai augančias bendroves, tokias kaip „Figure AI“, kurios robotai jau testuojami BMW gamyklose, ar „Apptronik“, bendradarbiaujančią su „Mercedes-Benz“.

Tuo pat metu vis daugiau dėmesio sulaukia ne tik patys robotų gamintojai, bet ir juos aprūpinančios tiekimo grandinės. „McKinsey“ skaičiavimais, didžiausią humanoidų savikainos dalį sudaro pavaros, jutiklių ir aplinkos suvokimo sistemos, skaičiavimo platformos, konstrukciniai komponentai bei baterijos. Tai reiškia, kad fizinio DI plėtra gali atverti naujų galimybių ne tik robotus kuriantiems verslams, bet ir bendrovėms, tiekiančioms pagrindines jų technologines bei fizines sudedamąsias dalis.

Ar yra šioje rinkoje potencialo investuotojams? Šiandien atrodo, kad taip. Nors dar sunku pasakyti, kas taps laimėtojais. Ar tai bus robotų ir fizinio DI sprendimų gamintojai, ar tiekimo grandinės įmonės, parodys tik laikas. Tačiau aišku viena: fizinis DI žengia už laboratorijų ribų ir gali tapti viena svarbiausių ateinančių dešimtmečių technologinių bei investicinių temų.

DI jau naudojasi apie 60 procentų apklaustų. Kaip bebūtų, kartu su augančių populiarumu ryškėja ir žmonių turimos nuostatos apie šią technologiją. Pusė apklaustųjų mano kad DI naudotojai tingesni, DI gali pakenkti kūrybiškumui, o taip, kad ji atims daugiau darbo vietų, nei sukurs. „Tele2" atlikto tyrimo duomenimis, skeptiškiau į jį žiūri jauni respondentai.

Beveik trečdalis naudotojų nurodė, kad DI pasitelkia kasdien, dar daugiau nei trečdalis – kelis kartus per savaitę. „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės teigimu, apklausa atskleidžia gana prieštaringą santykį su technologija: DI vis dažniau praverčia kasdienybėje, bet kartu kelia klausimų, kaip gali pakeisti mus pačius. Gana tvirtai apsisprendę ir DI nesinaudojantys žmonės: net 8 iš 10 jų teigia, kad niekas nepaskatintų pradėti naudotis šia technologija.

„Žmonės jau atrado labai praktiškų DI panaudojimo būdų, todėl jis nebėra vien technologinė naujovė. Tačiau kartu matome, kad didesnis naudojimas nebūtinai reiškia didesnį optimizmą. Ypač įdomus jauniausių respondentų požiūris – nors su technologijomis jie susiduria labai natūraliai, DI poveikį žmogui vertina gana kritiškai“, – sako I. Rudinskaitė.

Kasdien naudojame, bet dažniausiai pakanka kelių klausimų

Nors DI jau tapo reguliaria daugelio naudotojų rutinos dalimi, bendravimas su juo dažniausiai nėra intensyvus. Įprastą dieną 6 iš 10 naudotojų DI pateikia iki penkių užklausų. Daugiau nei pusė dažniausiai užduoda trumpus klausimus, o detalias instrukcijas rašo kiek daugiau nei kas dešimtas. Iš anksto paruoštais užklausų šablonais naudojasi vos 2 proc. respondentų.

Aktyviausiai kasdien DI naudoja 25–45 metų respondentai.

„Tyrime matome, kad žmonės jį pasitelkia labai konkrečiais momentais, kai reikia greičiau rasti informaciją ar pajudėti į priekį atliekant užduotį. Tačiau tai, kad tik nedidelis procentas naudoja vadinamuosius „promptus“, reiškia, kad naudojimasis dar gana paviršutiniškas ir visų šios technologijos galimybių neišnaudojame“, – pastebi I. Rudinskaitė.

DI - dažniau asmeniniams tikslas ir nemokamai

Nors DI dažnai pristatomas kaip darbo našumo įrankis, žmonės jį gerokai dažniau naudoja asmeniniais tikslais. Taip elgiasi daugiau nei 8 iš 10 DI vartotojų, o darbinėms užduotims technologiją pasitelkia kiek daugiau nei 4 iš 10.

Respondentai teigia, kad darbe DI dažniausiai padeda ieškoti informacijos, rengti ir redaguoti tekstus, versti, generuoti idėjas ar analizuoti duomenis. Tačiau už darbo ribų temų spektras kur kas platesnis. Daugiau nei pusė DI asmeniniais tikslais naudojančių respondentų jį pasitelkia sveikatos klausimams, beveik pusė – mokydamiesi ar bandydami suprasti naujus dalykus. Toliau rikiuojasi kelionių ir renginių planavimas bei receptų ir maisto idėjų paieška.

Kol kas DI naudojimas piniginės dažniausiai nepaliečia – beveik 8 iš 10 naudotojų renkasi tik nemokamas versijas. Aiškus lyderis yra „ChatGPT“, kurį naudoja beveik 8 iš 10, daugiau nei kas antras renkasi ir „Gemini“.

Nors šiandien nemokamos versijos dominuoja, daugiau nei pusė DI naudotojų teigia kol kas už įrankius nemokantys, bet būtų pasirengę tai daryti. Už DI jau moka 14 proc., o visiškai mokėti nenorėtų tik kas dešimtas.

18–24 metų DI naudotojai dažniau nei kiti nurodo, kad už tokius įrankius būtų pasirengę mokėti.

Patinka, bet rekomenduoti neskuba

Nors 7 iš 10 DI naudotojų sako, kad technologija jų lūkesčius labiau pateisina nei nepateisina, rekomenduoti ją kitiems neskuba – respondentų nuomonės šiuo klausimu pasidalijo beveik po lygiai.

Abejonių netrūksta ir vertinant DI poveikį. Pusė apklaustųjų mano, kad jis gali pakenkti žmonių kūrybiškumui, beveik tiek pat – kad DI naudojantys žmonės tampa tingesni, o 4 iš 10 nerimauja, kad technologija išstums kai kuriuos darbuotojus.

Ryškiausiai išsiskiria jauniausi respondentai: 18–24 metų grupėje beveik 7 iš 10 mano, kad DI žmones daro tingesnius, 6 iš 10 baiminasi jo poveikio kūrybiškumui. Tačiau atsargumo netrūksta ir tarp vyriausiųjų – 71 metų ir vyresnių grupėje daugiau nei pusė nerimauja dėl poveikio kūrybiškumui, o 45 proc. mano, kad DI atims daugiau darbo vietų, nei sukurs.

„Panašu, kad DI jau išėjo iš pradinio smalsumo etapo. Žmonės jį naudoja, atsirenka, kur jis naudingas, ir net svarsto už papildomas galimybes mokėti. Tačiau kartu atsiranda daugiau klausimų apie tai, kaip ši technologija paveiks mūsų darbą, kūrybiškumą ir pačių žmonių įgūdžius. Būtent toks dvejopas santykis šiandien ir yra bene įdomiausias“, – apibendrina I. Rudinskaitė.

Tyrimas apie naudojimosi dirbtiniu intelektu įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 18 metų ir vyresni respondentai. Duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas.

Dėl greitai tobulėjančio dirbtinio intelekto, ekspertai įspėja gyventojus dėl dažnai pamirštamos rizikos. Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas primena, kad šiandien svsvarbu prisiminti, jog naudojantis dirbtiniu intelektu svarbu ne tik neatskleisti privačios informacijos bei skatina suprasti, kaip tą daryti saugiai.

Vartotojams vis dar trūksta saugaus DI naudojimo įgūdžių

Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas kasdienėms užduotims – nuo informacijos paieškos ir tekstų rengimo iki dokumentų analizės. Tačiau augant jo naudojimui, kartu svarbu ugdyti ir saugaus naudojimosi įpročius. Siekdami gauti kuo tikslesnį atsakymą žmonės neretai pateikia daugiau duomenų, nei iš tiesų reikia užduočiai atlikti.

2025 m. JAV atliktas pokalbių DI naudotojų tyrimas atskleidė ryškų paradoksą: net 82 proc. apklaustųjų pokalbius su DI vertina kaip itin privataus pobūdžio, tačiau kartu beveik pusė (47 proc.) juose aptaria sveikatos klausimus, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) – asmeninius finansus.

Pasak V. Gurčino, naudojantis viešai prieinamais DI įrankiais svarbu įvertinti, kokią informaciją jiems pateikiame ir ar ji iš tiesų būtina konkrečiai užduočiai atlikti.

„Paprasta taisyklė – to, ko neskelbtumėte viešai, nereikėtų pateikti ir DI įrankiui. Galima dalintis idėjomis, mokymosi medžiaga ar tekstais, iš kurių pašalinta asmeninė informacija. Tačiau asmens kodai, sveikatos ar finansiniai duomenys, klientų informacija, vidiniai darbo dokumentai ar dar nepaskelbti projektai neturėtų atsidurti viešai prieinamuose DI įrankiuose. Slaptažodžiams ir prieigos raktams visada galioja griežtas „ne“, – sako V. Gurčinas.

Eksperto teigimu, daugeliu atvejų norint pasinaudoti DI galimybėmis pakanka informaciją nuasmeninti. Vardus galima pakeisti inicialais ar raidėmis, tikslias sumas nurodyti apytiksliai, o įmonių pavadinimus pakeisti bendrinėmis sąvokomis. Tokiu būdu išsaugomas užduoties kontekstas, tačiau sumažinama rizika atskleisti jautrią ar konfidencialią informaciją.

Svarbiausias DI įgūdis – kritinis vertinimas

Pasak V. Gurčino, atsakingas naudojimasis DI prasideda nuo dviejų paprastų įpročių: nepatikėti technologijai daugiau informacijos, nei būtina, ir nepriimti jos atsakymų kaip neginčijamos tiesos. Būtent šie įgūdžiai tampa svarbiausi dirbtiniam intelektui tampant kasdieniu darbo įrankiu.

„Daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad svarbiausias DI įgūdis yra gebėjimas parašyti gerą užklausą. Tačiau momentas, kai gera užklausa buvo savotiška supergalia, jau praėjo. Šiandien vis svarbiau gebėti atskirti, kas yra teisinga, o kas tik skamba įtikinamai. Dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymą labai užtikrintai net ir tada, kai klysta, todėl žmogaus kritinis vertinimas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – sako V. Gurčinas.

Saugumas – ne tik vartotojo atsakomybė

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad keičiantis darbo įpročiams auga ir poreikis sprendimams, kurie padėtų ne tik efektyviai naudotis DI galimybėmis, bet ir atsakingai tvarkyti informaciją. Vis dažniau dėmesys krypsta ne vien į pačius DI įrankius, bet ir į įrenginius, kuriuose jie naudojami, ypač kai kalbama apie darbą su dokumentais, klientų duomenimis ar kita jautria informacija.

Vienas duomenų saugumą užtikrinančių sprendimų – naujausiuose „Samsung Galaxy Fold8“ ir „Galaxy Fold8 Ultra“ modeliuose įdiegta „Samsung Knox“ saugumo platforma. Jos dalis „Knox Vault“ jautriausią informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, PIN kodus ir biometrinius duomenis, izoliuoja nuo likusios įrenginio sistemos.

„DI suteikia vis daugiau galimybių informaciją analizuoti ir efektyviai panaudoti, tačiau kartu turime galvoti ir apie jos apsaugą. Viename įrenginyje šiandien telpa tiek asmeniniai, tiek darbo duomenys, todėl saugumas turi būti ne papildoma funkcija, o neatsiejama technologijos dalis“, – sako E. Tamelytė.

Lietuviška vinilo ploštelių, naudotų knygų ir kitų vintažinių prekių platforma „Sena.lt“ pirmoji pasaulyje savo katalogo paiešką integravusi į „ChatGPT“, teigia Horizontal Media, UAB. 

Naudotų knygų prekyvietė (angl. marketplace) „Sena.lt“ pristatė savo programėlę (angl. app) „ChatGPT“. Ją įsidiegę vartotojai gali pokalbio su dirbtinio intelekto asistentu metu ieškoti „Sena.lt“ siūlomų knygų, plokštelių ir kitų prekių bei gauti konkrečius pasiūlymus su kainomis ir nuorodomis į konkrečius skelbimus.

Norėdamas pasinaudoti nauja funkcija, vartotojui tereikia „ChatGPT“ programėlių kataloge prisidėti „Sena.lt“ ir pokalbyje aprašyti, ko ieško. Paieškos rezultatai pateikiami tiesiog pokalbyje – vartotojas mato parinktų pagal užklausą knygų pavadinimus, autorių, kainą, būklę ir nuorodas į konkrečius skelbimus.

Skirtingai nei įprastoje svetainės paieškoje, vartotojui nereikia rinktis kategorijų ar filtrų – paieška iš karto prisitaiko prie vartotojo poreikių. Pakanka pasakyti, ko ieškoma, pavyzdžiui, „lietuviška receptų knyga iki 10 eurų“, „džiazo plokštelės, pigiausios pirmiausia“ ar „dovana dešimtmečiui, kuris domisi dinozaurais“, ir asistentas pats parenka kategoriją, kainos ribą, kalbą, žanrą ar leidimo metus. Rezultatus galima tikslinti tame pačiame pokalbyje: paprašyti pigesnių ar naujesnių leidimų, tik kietais viršeliais, tik pasiimant Vilniuje arba „daugiau tokių kaip šis“. Ieškoti galima ir pagal aprašymą, o ne tikslų pavadinimą – pavyzdžiui, „knyga apie tarpukario Vilniaus architektūrą“.

„Žmonių paieškos įpročiai keičiasi – vis dažniau jie ne naršo atskiras interneto svetaines, o savo poreikį iš karto suformuluoja dirbtinio intelekto asistentui. Norime, kad tokiu būdu būtų galima atrasti naudotas knygas, plokšteles ir įvairius interjero daiktus. Pirkėjui tai sutrumpina paieškos kelią – nebereikia žinoti, kokioje kategorijoje ar pagal kokį filtrą ieškoti, o pardavėjų skelbimams atveria papildomą auditoriją. Labai džiaugiamės, vieni pirmųjų galintys pristatyti tokią paieškos galimybę Lietuvos vartotojams“, – sako Tautvydas Stasiulis, „Horizontal Media” grupės vadovas.

Artimiausiu metu „Sena.lt“ planuoja programėlę plėsti personalizuotos paieškos kryptimi. Vartotojas galės vieną kartą nurodyti savo pomėgius, biudžetą ar miestą, kuriame patogu atsiimti prekę, ir šie kriterijai bus taikomi visoms tolesnėms paieškoms. Retų leidimų ir plokštelių kolekcininkams numatoma galimybė paprašyti asistento pranešti, kai kataloge atsiras ieškomas skelbimas. Taip pat planuojama, kad pardavėjai galės pokalbyje pasitikrinti, už kiek panašios knygos ar plokštelės parduodamos platformoje.

„OpenAI“ pokalbiuose veikiančias programėles ir jų kūrimo įrankius pristatė 2025 m. spalį. Tarp pirmųjų partnerių buvo „Booking.com“, „Canva“, „Figma“ ir „Spotify“. Šiuo metu išorinių paslaugų integracijos platinamos per bendrą „ChatGPT“ programėlių katalogą. Prieš paskelbiant programėlę viešai, jos pateikimą peržiūri „OpenAI“.

Apie „Sena.lt“

„Sena.lt“ – lietuviška naudotų knygų ir vintažinių prekių prekyvietė, kurioje pirkėjai gali rinktis iš daugiau nei 300 tūkst. skelbimų: retų knygų ir pirmųjų leidimų, kolekcinių vinilo plokštelių, stalo žaidimų bei namų ir interjero daiktų. Platforma priklauso Baltijos šalyse veikiančiai interneto platformų grupei „Horizontal Media“, taip pat valdančiai „Autogidas.lt“, „Domoplius.lt“, „Tempo.lt“ ir Latvijos naudotų knygų platformą „iBook.lv“.